Siandien mums buvo beveik Rugsejo 1oji. Ryte susiruose, isgere kavos namie, suskubom valgyt savo "lunch" i pagrindine "kafeterija", kurioje gavome ypatingai skanius pietus uz ypatingai maza kaina( valgem karbonada, tai buvo beveik kievo kotletas, su sriubyyyte, jogurtu ir tradiciniu turkisku desertu, kuris panasus i vermiseles su riesutais ir sirupu, zodziu- labai skanu).
Laikas i musu fakulteta... nors, ne! pakeliui apsistojam sauletoj Vivaldi kavinukej isgerti turkiskos kavos ir sokoladines kapucino- cia iprasta niekur neskubeti ir prastumineti laika, todel ir mes megaujames gyvenimu!
Savo fakultete mus pavijo mergina, ko gero vienintele kalbanti angliskai is musu grupes ir pasake, kad mes siandien keliaujam apziureti reabilitacijos centro, kuris mums pades darant musu projekta, nes uzduotis bus suprojektuoti senjoru namus pagal visus reikalavimus.
Taigi pirma paskaita buvo kelione i kalnu miesteli Karaisali, kur pamatem jaukius mazus(316m2) reabilitacijos vienaukscius kotedzus, kurie yra aprupinti nauja technika zmonems su negalia arba senukams, yra netgi kambarys su galinga ventiliacijos sistema- prieglobstis, skirtas karo atvejams. Tik radom nemazai statybininku padarytu broku- pas mus tai butu pavadinta "xernia" ar pan.
Musu profesorius pasirode labai malonus, iskalbingas zmogus, kuris stengiesi kuo daugiau mums isversti i anglu kalba, nes visi viska pasakojo turkiskai. Grupe lygtais ir nieko, bet anglu jie visiskai nemoka, tai ziaurumas bendraut su zmonem... Bet neatsizvelgiant i tokius sunkumus, ko gero, kita sekmadieni keliausim pas savo grupioke pietu.. sake but "labai labai alkaniems" , taigi nevalgysim kokia savaitele.. :D
Kalba ne siena, galima ismokti! Mokykites turkiskai, jei jie angliskai nekalba :D
ReplyDelete