myself, don't be afraid

I don't know what happened and what is so strange in me, but now i just feel how my minds and opinions are changing: it's crazy, unpredictable, insane, but that's unbelievable-i just falling in love with all is happening to me- people, environment, tastes, colors, good and bad feelings, laughing friends also what everybody seem to be afraid of-difficulties- everything makes me full and happy in interesting way right now.

Today is perfect weather and it's enough to feel how every part of your skin is breathing and make you open your mind  for the world.
That's how you  aren't passing by this moment like a stranger - that's how you live.

And what's important, i am not usual person and i never stopped being myself-even if it's ridiculious, i feel awesome, so before critisizing, ask yourself- are you strong enough to be yourself and enjoy crazyness of your mind?!

Turkijos likučiai

Keturi su puse menesio Turkijoje, o zinuciu tiek nedaug. Atleiskit, mielieji, kad tiek laiko nerasiau ir neaprasiau viso musu nuostabaus Turkijoje laikotarpio-mat del techniniu kliuciu to daryti mums nepavykdavo ( Interneto prieiga buvo ribojama ir blogas begediskai uzblokuotas).

Is tikro, dabar, kai visi keliautojai ir nuotykiu ieskotojai grizo, daugelis is jusu, manau, prisiklause nepakartojamu istoriju ir pasakojimu is "pirmu lupu", todel nevarginsiu jusu akiu tais paciais ivykiais.

Tik noreciau ypatinga demesi skirti tiems zmonems, kurie tapo ypatingai brangus ir nuspalvino mano gyvenima; su kuriais pykomes su trenksmu ir juokemes iki asaru, dalijomes paslaptimis ir naujienomis, su kuriais turejome paselusias naktis ir tingias sauletas dienas, kuriems patikejome savo gyvenimo uzkampius ir kuriuos dar tikrai ne karta noreciau pamatyti, nes jus, brangieji, esate mano sypsenos dalele! 

Jakub, Rita, Zsofi, Tomas, Reni (deja be Poviliunes)  @Mersin

Likusi paskutine chebryte  musu priespaskutine dienele Adanoje!

Kada nors dar aplankysime tave, sauletoji Turkija!

Dar viena studentiska diena

Taip keliaujam i univera - pakeliauti tenka apie pusvalandi, jei einam turkisku ritmu tai gali ir valanda eiti… Visi sypsosi arba juokiasi pamate Povilo kelnes, nes niekas su tokiom nevaiksto. Kogero tik 2 zmones – Povilas ir vienas lenkas is 15 000 studentu campuse turi tokias kelnes :D  Paklausem kodel jie taip reaguoja savo draugu turku – sake, kad tokias kelnes nesioja tik turkai is giliu kaimu arba nuciuoze senukai. Keista. Kelnes atrodo “prikolnai” ir labai patogios!

Taip pat mus sokiraves projektas pranesa, kad liudet su 17+2 aukstu pastatu tikrai  neturesim laiko :O

"Billuryali" protingu namu kvartalas

Smart House in Adana
Dabar nagrinejam „protingo namo“ technologijas, kurias turesim panaudoti savo projektuose. Idomu, kad turkai ne tik parodo skaidres, bet ir nuveza i jau igyvendintus projektus. 
Pavyzdziui siandien profesorius su savo masina nuveze i prabangiu namu kvartala, kur kievienam name irengta „protingo namo“ technologija. Nameliu kainos svyruoja nuo 700 000 iki 1 000 000 EU ir daugiau.
Namu architektas papasakojo ir aprode viena is daugelio namu interjera. Visa apsvietima ir apsaugos sistemas, orkaites, maisto padavima katinui ir daugeli kitu nesuvokiamu dalyku galima valdyt Iphon'u arba Ipad'u.
Namas turi savo lauko ir vidaus baseinus, pirti, kino sale su galinga aparatura ir kitas iprastas, taciau labai apgalvotai irengtas patalpas.

Labai idomu pamatyti kai tai yra realiai igyvendinta, supranti kaip kas padaryta… Zodziu siandien prisisemem ideju, pamatem tai, ko dar nebuvom mate.

Prasidejo rimti darbai, dabar jau turim ka veikti ir naktimis... Gerai, kad yra ka veikti, nes paskutines dvi dienas cia zeme su dangum maisosi – nuolat lyja, zaibuoja, stiprus vejas taigi sedim ir dirbam.

Gabalelis musu aplinkos

Foto special for Emilija!
Citrinu pirkti nereikia, nes gali ju prisirinkti tiesiog nuo medziu. Dazniausiai prisirenkam “turunchiu” – naudojam ju sultis i salotas ir kokteilius.
 Rita isrado savo firmine arbata is turunchiu ir metos .

Vis atrandam kokiu nors Turkisku inzineriniu sedevru.


Taip pat prasidejo mokslai – atrodo bus nelengva… Studijuojam kartu su ketvirtakursiais (4/6 metai)-interjero architektura. Sio semestro tema – interjerai zmonems su specialiais poreikiais (neigalus zmones, senukai). Mes projektuosim 17 aukstu reabilitacijos pastata, gavom tik griaucius – nesancias konstrukcijas ir reikalavimu sarasa.

Smagaus savaitgalio prisiminimai

Kadangi nuo penktadienio iki sekmadienio neturejom nei karsto vandens, nei sildymo, nei interneto ir del to negalejom dirbti prie savo prezentacijos apie Lietuvos reabilitacijos centrus,  sekmadieni sugalvojom nusileisti zemyn prie ezero. Keliavom su smagia kompanija – vienu turku ir ceku. Aisku pasirinkom extremaliausia kelia zemyn, prisivarem raksciu I rankas, paciuozinejom ant uzpakalio.

Povilas buvo navigatorius - gidas, net musu draugas turkas nebuvo nusileides ten…(Daugiau apie Povilo siulomus "shortcut" daugiau niekas net girdet nenori).

Dabar geras metas keliauti aplink ezera kadangi nekarsta -balandzio pabaigoj – geguzes pradzioj cia, pagal turkus, prasideda tikras pragaras – ziauriai karsta ir dregna taip pat dabar nera skorpionu ir gyvaciu. Turkas pasakojo, kad skorpionus vasaros metu pagauna netgi bendrabuty. Rimtai.

Nors po pasivaikciojimo i bendrabuti grizom labiau panasus i parsus, o ne i zmones jautemes laimingi, nes pamatem nerealiu vietu.

Pirmoji paskaita

Siandien mums buvo beveik Rugsejo 1oji. Ryte susiruose, isgere kavos namie, suskubom valgyt savo  "lunch" i pagrindine "kafeterija", kurioje gavome ypatingai skanius pietus uz ypatingai maza kaina( valgem karbonada, tai buvo beveik kievo kotletas, su sriubyyyte, jogurtu ir tradiciniu turkisku desertu, kuris panasus i vermiseles su riesutais ir sirupu, zodziu- labai skanu).
Laikas i musu fakulteta... nors, ne! pakeliui apsistojam sauletoj Vivaldi kavinukej isgerti turkiskos kavos ir sokoladines kapucino- cia iprasta niekur neskubeti ir prastumineti laika, todel ir mes megaujames gyvenimu!

Savo fakultete mus pavijo mergina, ko gero vienintele kalbanti angliskai is musu grupes ir pasake, kad mes siandien keliaujam apziureti reabilitacijos centro, kuris mums pades darant musu projekta, nes uzduotis bus suprojektuoti senjoru namus pagal visus reikalavimus.
 Taigi pirma paskaita buvo kelione i kalnu miesteli Karaisali, kur pamatem jaukius mazus(316m2) reabilitacijos vienaukscius kotedzus, kurie yra aprupinti nauja technika zmonems su negalia arba senukams, yra netgi kambarys su galinga ventiliacijos sistema- prieglobstis, skirtas karo atvejams.  Tik radom nemazai statybininku padarytu broku- pas mus tai butu pavadinta "xernia" ar pan.

Musu profesorius pasirode labai malonus, iskalbingas zmogus, kuris stengiesi kuo daugiau mums isversti i anglu kalba, nes visi viska pasakojo turkiskai. Grupe lygtais ir nieko, bet anglu jie visiskai nemoka, tai ziaurumas bendraut su zmonem... Bet neatsizvelgiant i tokius sunkumus, ko gero, kita sekmadieni keliausim pas savo grupioke pietu.. sake but "labai labai alkaniems" , taigi nevalgysim kokia savaitele.. :D

Truputelis Musu gyvenimo

Siandien nuo ryto bandem surasti musu kordinatore, kuri mum padetu su tvarkarasciu…vakar buvom sutare laika is pat ryto susitikti pas ja kabinete ir aptarti viska – siandien ji nepasirode. Cia kazkaip niekas niekur neskuba ir per daug nesuka galvos, bet kai paklausem Turku apie tokius dalykus sake – “it’s normal here guys”.

Su turku palyda keliavom I policija priduoti dokumentu del leidimo gyventi. Idomu ir cia – angliskai niekas nekalba, policijos pastatas maziukas, (mazdaug kaip maziausia maxima) aptvertas spigliuota tvora, prie iejimo apsauga su automatais, aplinkui laukai, ganosi avys…

Ryt universitete svarbi diena –  Cekijos prezidento vizitas. O mes bandysim sugauti musu kordinatore ir jau pradesim eit I paskaitas ( bent jau labai tikimes to).

Vakare sedejom su turkais ant uolu, grozejomes Adanos saulelydziu.

Aktyvus gyvenimas Adanoje

Savo miestelyje turime puikiu galimybiu sportui: mat Cukurova universitetas turi sporto management'o fakulteta, todel campus'as yra pilnas skirtingiausiu sporto saku:
yra teniso kortai, daug sporto aiksteliu lauke ir viduje futbolui, krepsiniui, galimybe jodineti, sokti, laipioti uolomis, treniruotis sporto saleje (deja treniruokliu sale laaabai nekokios bukles, bet turim bebaimiu studentu, kurie nepabugo ten eit kilnot svarmenis ir pan.), yra didelis baseinas,ir daug visko..zodziu kuo tik nori uzsiimti- viskas ranka pasiekiama, turek tik noro!
Daug kas atvaziaves cia susiima ir pradeda daugmaz sveikesni gyvenimo buda, nes cia tam yra milijonas galimybiu, daug svieziu vaisiu, darzoviu, puikus oras, geros galimybes tobulinti savo kuna ir siela!

Kadangi maistas cia labai skanus ir jo daug, reikia truputi pajudeti, kad paskui tilptume pro duris. Povilas beveik kiekviena diena eina i sporto sale, nors salygos cia atrodo kaip po karo, truksta poros langu, treniruokliai pusiau funkcionuojantys… Pradesim lankyt kopinejima, ten salygos superines. Dziaugiames, kad baseine yra vandens ir neplaukioja varles ir kiti gyvunai…

Kelione i kalnus!

Buvom Cukurovos universiteto poilsio bazei kalnuose (Pozanti) – mazadaug pusantros valandos i kazkuria puse nuo Adanos.  Turejom netgi savo sefa kuris visa diena gamino maista, fotografa profesionala, vairuotoja zodziu vezioja mus ir maitina per ‘’orientation days’’ kaip VIP’inius studentus, matyt Lietuvoj net iki Traku nenuveztu, nei kavos puodelio nepasiulytu… Kalnuose pusryciams – ant lauzo kepta kiausiniene su kepta desra, pietums – vistiena, jautiena, darzoves zodziu Adana kebap.All time Adana kebap…

Siaip susalom pakankamai, nes temperatura kalnuose nukrito mazadaug iki +2 o tinkamu rubu, ypac batu neturejom.  Cia +2 jau baisus saltis.Tik lenkuciams nebuvo salta, narde sniege gal 4 valandas kol pastate is sniego eskimu nama.
Rita, kaip ir zadejo, paragavo Turkisko sniego – nelabai skanus, kebabas geriau. Povilas susipazino su Turkiskos virtuves sefu.

Kelione buvo ispudinga, kiekvienam, manau, isimyne savaip- kazkam patiko maistas, kazkas megavosi gitaros italiskais ritmais, kazkas, kas nepabugo pasivaikscioti po slapia sniega link atviru, kvepavima suimanciu kalnu vaizdu.
Zinom, kad tai nera paskutine musu kelione. Kiekvenas zingsnelis mum atveria naujas duris, parodo gyvenima is kitos puses, o musu uzduotis- viskuo dziaugtis, kiekviena akimirka ir bandyti surasti ta savaji keliuka, kuriuo zygiuosim toliau. Ko gero tai kalnai kalti, kurie negali palikti abejingu ir nepriversti susimastyti. Tikrai noresim ten grizti dar, ir dar, ir dar...

Orientation days

Antradieni nuo ryto prasidejo "rimtesni reikalai" – susirinkom konferenciju salej, pristate tasykles, papasakojo apie ivarius dokumentus . Po to susipazinom su campus'u ( nors beveik viska cia zinom atmintinai, musu peers'ai buvo aprode pries tai ). Cia jie turi daug ivairiu sporto saku pasirinkimu – kopinejimas, stalo tenisas, lauko tenisas, futbolo ir krepsinio aikstes, tinklinis, treniruokliu sale, didelis baseinas, sokiai ir begalybe kitu… Kadangi erasmus studentams uzsiemimai nemokami, matyt Povilas lankys kopinejima, Rita – Salsos sokius. Poto buvo Turkish coffee break, idomu bendraut su skirtingiu tautybiu zmonem, susirinke cia is labai ivairiu saliu – Cekijos, Italijos, Ispanijos, Prancuzijos,Vengrijos, lenkijos ir daug kitu… Vakare buvo ‘’welcome dinner” (su visu International Team), kuri tikrai nustebino, buvom tikrai aukstos klases restorane, su karstais ir saltais, zinoma labai skaniais, patiekalais, gerimais ir puikiu aptarnavimu. Rektorius pasake zodi, susipazinom  su kitais erasmus'ieciais…

Treciadieni nuo ryto isgirdom Turkijos istorijos, per pietus aplankem didiziausia mecete Turkijoj – o ji tikrai didele, sunkiai telpa I kadra, prazygiavom seniausia akmenini tilta pasaulyje, pamatem turkiskas sodybas isdestytas aplinkui ezera prie kurio gyvenam, isgerem starbruks'o kavos ir grizom I savo lojman'a (bendrika).
Ryt varom i kalnus paliesti turkiska sniega! (Rita pazada paragauti kalnu sniego :DD )

Buckiai visiem skaitantiems!

Pora idomybiu is miesto gyvenimo

*Cia palaidi laksto laukiniai sunys, nors kai kurie atrodo lyg butu naminiai ar net veisliniai. Dazniausiai begioja grupemis po kokiu 10 sunu, nakti loja ir tampo siuksles, diena ant saules deginasi.

* Idomi ir parkavimo sistema – jei bandysi is aiksteles isvaziuoti nesusimokejes pro kita puse, pradurs visas keturias padangas.

Labas rytas su turkiska kava

 Kadangi gyvenami su Povilu tame paciame pastate, tik 3 aukstais skirtumu, turim galimybe rytine, popietine ar bet kokia kita kava gerti kartu, tai ir darom :D Siaip, turkiska kava laikoma labai stipria, bet paragave, mes nusprendem, kad jie tiesiog negere musu rytines kavos ;D
Beje, pagal skoni Povilui ju kava pasirode visai "nieko", nors Ritai ji primena kazkoki nelabai skanu augala :D

Adana kebap

Taip atrodo Adanos kebabas. Viskas patiekiama atskirai, su kepintais svogunais, darzovem, ridikeliais, sumaltais ir keptais pomidorais, mesa is jautienos, idomus prieskoniai… Labai skanu!
Kebabas nepigus – 12 tl arba 18 lt, bet pabandyti tikrai buvo verta. Dar idomiau, kad pamatem kaip zmones svencia vestuves tiesiog kebabinei, prisijuokem!
Turkijoj, vienas is dziaugsmu- tikrai yra maistas.

Pirmoji turkiska barbeque vakariene

Bus dvi nuomones, dvi skirtingos interpretacijos

Ritos ispudziai tokie:
Turkai skaniai gaminti moka, valgyti DAUG irgi!
Si vakara( vasario 4d)  smagiai praleidome turku kompanijoje pas mano peer student Emre “unckle”. Mus vaisino tikra turkiska duona (ji begalo skani, minksta ir sviezia) , ant zariju kepta vistiena, o taip pat idomiausiais prieskoniai pagardinta jautiena (kaip zinia , Turkijoje kiauliena nevalgoma ). Viskas buvo patiekiama kartu su skirtingomis salotomis (tikrai begalo skanus dalykai) , keptais mazais svoguneliais ir pipirais.
As isimylejau ju maista ir prieskonius kuriuos jie naudoja. Valgymo metu geria turkiska tradicine RAKY( jos pati negeriau, tik paragavau-anyziu skonio degtine, man nepatiko kartokas poskonis kuris pasilieka gan ilgai) Po socios vakarienes, stalas “rekonstruojasi” I uzkandziu bara, visi sedi, smagiai bendrauja… Labai idomu stebeti, nors ir nesuprantant zmones, kaip jie kalbasi, juokiasi, sypsosi, bando kazka paaiskint, labia nuotaikingi ir malonus is tiesu.

Povilo:
Buvo idomu, privaisino ivairiais maistais, buvo taip skanu, kad net ne viska spejom nufotkinti…Ypac mesa labai skani buvo- kazkas is paukstienos ir paskui po du sampalus jautienos saslyko, viska tai iskepe uzsikure saslikine tiesiog 10 auksto daugiabucio balkone.
Idomiai jie valgo, nenaudoja jokiu peiliu mesai, tiesiog atsiplesia rankomis ir valgo, kaip ir salotas ima tiesiai is bendro bliudo vietoj to, kad isidetu I lekste. Matyt grize ir cepelinus rankomis valgysim :D
Prie maisto isgerem koki kibira rakes, jei ne kibira tai tris butelius tikrai.. Idomi ir chebryte susirinkus buvo, vienas panasus  i banditeli, kitas is Adanos valdzios,  pora merginu  ir visi nesupranta angliskai tai Emre viska mum verte. Mane visi vadino BABA ( kaip ir mano sese) nes niekaip negalejo prisiminti mano vardo. Baba turkiskai – tetis.
Gavom visokiu dovanu – tusinuku, puodeliu , stikliuniu, raktu pakabuka – nors ir nelabai norejosi, bet teko viska priimti, nes nepriemimas nepagarbos zenklas cia. Patys irgi nunesem dovanu lietuviskos namines duonos, jiems labai patinka ji. Nakti grizom pas save I bendrabuti, parveze gerokai atsigeres dede, bet pas juos cia ale normalu taip vairuot. Zodziu buvo labai smagu, skanu ir idomu!

Sitas vakaras turi ypatinga muzikos track'a, kuris Povila "veze" tiesiog :D Turkiskai dvasiai pajusti tikrai tinka ir Povilas beveik zodzius moka :D o dainuota kazka panasiai kaip musu popsas: " what i'm doing, la-la-la, -i'm doing nothing"  http://www.youtube.com/watch?v=dkDoqEl4J9Q&feature=share

 Siandienos diena man (Ritai) susipazinimas su Turkija, tokia, kokia ji yra, mano manymu, is esmes,-atvira, silta, skani ir labia nuotaikinga. (taip pat kvepianti ne tik skanestais, bet, deja, ir  cigareciu dumais ;D)

*Gipsy day*

Ryte (vasario3d) su savo peer studentais pasivaksciojom po campus'a, parode kabokelius, grazias vietas. Susipazinom su international office pagrindine veikeja, kuri mus cia prieme. Nuejom i studentu bufeta, cia galima pavalgyti visais skaniai ir daug uz 2.5 tl, litais mazdaug 3.80.

Buvom nuvaziave i Adanos centrą. Visur didelis chaosas – visi nuolat pypsina, kruvos parduotuviu, nesuvokiamas skaicius reklamu...Net nezinai kur ziuret. Einant saligatviu, vos galima prasilekti su kitais zmogais, parduotuves isnesusios i lauka koloneles leidzia muzika ir kuo garsiau tuo geresne parduotuve! Nusipirkom centre po lekste ir bliudeli sriubai, nes pirma diena teko valgyti is lempos gaubto, zinoma rankomis, nes cia neis sakutes, nei sauksto nera…

Po pietu Ritos peer studentás pakviete isgerti turkiskos kavos su jo draugais. Nors jie laiko ja labia stipria mums taip nepasirode, ko gero net silpnesne uz musu  espresso… Ne kavoj esme – o jos tirsciuose! Kai isgerem kava, Ritos peer’o drauge, is isvazdos panasi i lietuviska grazia cigone, apsiviniojo skara, pasake ka nors sugalvoti mintyse, apverte musu puodelius i lekstute ir pradejo burti ateiti… Idomiu ir atitinkanciu dalyku apie mus pasake, lauksim kol issipildys. Apie mane pasake kad turiu svaria sazine (Gal del to kad man ja ishoperavo?), kad busiu turtingas diedas ir dar visokiu dalyku, apie kuriuos papasakos jei issipildys.

Vakare nuvarem I turgu, nusipirkom vaisiu, darzoviu -vaisiai ir darzoves cia daug pigesni nei Lietuvoj. Nuejom I parduotuve, gavau issvajoto alaus, nors jis cia dvigubai brangesnis bet vistiek labia norejosi, nes campuse vietoj alaus gali gauti nebent rugpienio.

Grize apie 22h sugalvojom pasivakscioti po campusa, Rita buvo nusipirkus vyno siandien, toks spirituotas buvo, gardumelis, mmm… Atsigerem vyno, alelio, paskynem apelsinu nuo medziu ir namo.
Ryt barbecue party pas Ritos peer’o dede.

Zodziu kol kas chilinam, dziaugiames +20 teperatura, deginames, skinam apelsinus( citrinapelsinus, su neistariamu turkisku pavadinimu) ir nematom vargo.

Keliones link erasmus “sekminga pradzia” arba “go to gates”…

5 ryto  - dusas, kava, sumustinis - sokam i masina ir mus nuveza iki pc Panoramos is kur pradesim savo kelione.

6:44 – pradedam kelione link Latvijos savo prasmatniu “lux express” autobusu, vip lounge zonoj, gaunam NEMOKAMAI slykscios kavos, pora uzkandeliu ir pora vandens buteliuku…Bent jau neprailgo kelione ir buvo patogu!

10:32 – atvykom I Rygos oro uosta, laukem iki 12.30 kol prasides check innás. Eilej pralaukem dvi valandas kol priejom prie “Checkintojos”  kuri pranesa, kad musu reisas atidedamas ir turim du pasirinkimus : likti Rygoj iki penktadienio (be viesbucio) arba skristi I stambula ir laukti ten apie 12 valandu. Cool… Nusprendem skristi ir praleisti virs 12 valandu stambulo oro uoste.(numatoma kino naktis is kuklaus repertuaro)

14:35 –laikas kada turejom isskristi I stambula.x*j…Visur raso “Go to gates”, jokios info…
16:45 dar vis sedim Rygoj ir naujausia informacija gausim po geros valandos.(p.s. turedami pakankamai lakios fantazijos, sedint laukimo zonos kavineje, su puikiu vaizdu i lektuvu pakilimo taka , isivaizduojame kad mes nuostabiai leidziam laika jaukioje Italijos priemescio kavineje, grojant lengvai muzikai gurksnojam skania kava su sumustinuku uz 70lt dviem…

16:50 – Rita sako: danti issilauziau :D Atluzo gabaliukas…Irgi neblogai…
19:00 –gavom po sumustinuka ir vandens buteliuka.(prizas siurprizas uz tai kad ilgai laukiam)
23:00 – pagaliau lektuve, kuris dar ilgai stovejo kol nusprende, kad galima leistis Stambule.
03:00 – nusileidom! Plojimai!
03:30 – kruvos gulinciu zmoniu, ant zemes, ant suolu –visur...Ziurek tik kad nesutryptum! Radom vietele ir mes - Rita ziurejo filma, Povilas bande prisnusti, bet nesekmingai kadangi aplink per daug tamsus veidai visu ir akys nukrypusios i Povilo ryzus plaukus...

Istanbulo oro uostas- yra atskiras miestas, ko gero kaip puse Vilniaus. Skrisdami link jo ( o tai buvo gyli naktis) stebejom nepakartojama, neapsakomai nuostabu vaizda-miestas nakties sviesose, laivai, amfiteatrai...Zodziu sunku patiketi. Rita(sikart tai as) kaip vaikas dziaugiasi tokiais dalykais, nors ir besileidziant nefaina buvo galvoti apie savo "meal on the board", kad neprireiktu paketelio...
Po ilgo laukimo, 11.30h mes patekom jau ir i lektuva link Adanos... o cia prasidejo sapnas.

Kalnai-atrodo kad laikas sustoja, erdve isnyksta, mintys dingsta, siela pakimba kazkur -59 laipsniu temperaturoj 10 000 m aukstyje... Neisimylet neimanoma.

Adana-saules miestas, pasitiko mus siltai, del ko nuotaikos ir po 2 paru niemiego pakilo nerealiai, palmes, apelsincitrinmedziai, chaotiskas eismas gatvese, pypsejimai, iskabinti skalbiniai per namus, mecete... dar daug ko teks pamatyt, daug ka patirti...

Vasario 2 diena. 22.40h  kelione pasibaigia saltokame studio flat tipo kambariuke. Uztat laukia lova, nors ir saltas, bet dusas ir pilna ispudziu Rytojaus diena!

Visuomet tikėkitės geriausio ir kad viskas vyks sklandžiai. Sutikę bėdą, po jos dar vieną, kuomet prie tos gausite extra free gratis dar vieną problemą- nusišypsokite sau, ir pagalvokite kaip šaunu, kad Jūs turite galimybę visą tai patirti!