"Billuryali" protingu namu kvartalas

Smart House in Adana
Dabar nagrinejam „protingo namo“ technologijas, kurias turesim panaudoti savo projektuose. Idomu, kad turkai ne tik parodo skaidres, bet ir nuveza i jau igyvendintus projektus. 
Pavyzdziui siandien profesorius su savo masina nuveze i prabangiu namu kvartala, kur kievienam name irengta „protingo namo“ technologija. Nameliu kainos svyruoja nuo 700 000 iki 1 000 000 EU ir daugiau.
Namu architektas papasakojo ir aprode viena is daugelio namu interjera. Visa apsvietima ir apsaugos sistemas, orkaites, maisto padavima katinui ir daugeli kitu nesuvokiamu dalyku galima valdyt Iphon'u arba Ipad'u.
Namas turi savo lauko ir vidaus baseinus, pirti, kino sale su galinga aparatura ir kitas iprastas, taciau labai apgalvotai irengtas patalpas.

Labai idomu pamatyti kai tai yra realiai igyvendinta, supranti kaip kas padaryta… Zodziu siandien prisisemem ideju, pamatem tai, ko dar nebuvom mate.

Prasidejo rimti darbai, dabar jau turim ka veikti ir naktimis... Gerai, kad yra ka veikti, nes paskutines dvi dienas cia zeme su dangum maisosi – nuolat lyja, zaibuoja, stiprus vejas taigi sedim ir dirbam.

Gabalelis musu aplinkos

Foto special for Emilija!
Citrinu pirkti nereikia, nes gali ju prisirinkti tiesiog nuo medziu. Dazniausiai prisirenkam “turunchiu” – naudojam ju sultis i salotas ir kokteilius.
 Rita isrado savo firmine arbata is turunchiu ir metos .

Vis atrandam kokiu nors Turkisku inzineriniu sedevru.


Taip pat prasidejo mokslai – atrodo bus nelengva… Studijuojam kartu su ketvirtakursiais (4/6 metai)-interjero architektura. Sio semestro tema – interjerai zmonems su specialiais poreikiais (neigalus zmones, senukai). Mes projektuosim 17 aukstu reabilitacijos pastata, gavom tik griaucius – nesancias konstrukcijas ir reikalavimu sarasa.

Smagaus savaitgalio prisiminimai

Kadangi nuo penktadienio iki sekmadienio neturejom nei karsto vandens, nei sildymo, nei interneto ir del to negalejom dirbti prie savo prezentacijos apie Lietuvos reabilitacijos centrus,  sekmadieni sugalvojom nusileisti zemyn prie ezero. Keliavom su smagia kompanija – vienu turku ir ceku. Aisku pasirinkom extremaliausia kelia zemyn, prisivarem raksciu I rankas, paciuozinejom ant uzpakalio.

Povilas buvo navigatorius - gidas, net musu draugas turkas nebuvo nusileides ten…(Daugiau apie Povilo siulomus "shortcut" daugiau niekas net girdet nenori).

Dabar geras metas keliauti aplink ezera kadangi nekarsta -balandzio pabaigoj – geguzes pradzioj cia, pagal turkus, prasideda tikras pragaras – ziauriai karsta ir dregna taip pat dabar nera skorpionu ir gyvaciu. Turkas pasakojo, kad skorpionus vasaros metu pagauna netgi bendrabuty. Rimtai.

Nors po pasivaikciojimo i bendrabuti grizom labiau panasus i parsus, o ne i zmones jautemes laimingi, nes pamatem nerealiu vietu.

Pirmoji paskaita

Siandien mums buvo beveik Rugsejo 1oji. Ryte susiruose, isgere kavos namie, suskubom valgyt savo  "lunch" i pagrindine "kafeterija", kurioje gavome ypatingai skanius pietus uz ypatingai maza kaina( valgem karbonada, tai buvo beveik kievo kotletas, su sriubyyyte, jogurtu ir tradiciniu turkisku desertu, kuris panasus i vermiseles su riesutais ir sirupu, zodziu- labai skanu).
Laikas i musu fakulteta... nors, ne! pakeliui apsistojam sauletoj Vivaldi kavinukej isgerti turkiskos kavos ir sokoladines kapucino- cia iprasta niekur neskubeti ir prastumineti laika, todel ir mes megaujames gyvenimu!

Savo fakultete mus pavijo mergina, ko gero vienintele kalbanti angliskai is musu grupes ir pasake, kad mes siandien keliaujam apziureti reabilitacijos centro, kuris mums pades darant musu projekta, nes uzduotis bus suprojektuoti senjoru namus pagal visus reikalavimus.
 Taigi pirma paskaita buvo kelione i kalnu miesteli Karaisali, kur pamatem jaukius mazus(316m2) reabilitacijos vienaukscius kotedzus, kurie yra aprupinti nauja technika zmonems su negalia arba senukams, yra netgi kambarys su galinga ventiliacijos sistema- prieglobstis, skirtas karo atvejams.  Tik radom nemazai statybininku padarytu broku- pas mus tai butu pavadinta "xernia" ar pan.

Musu profesorius pasirode labai malonus, iskalbingas zmogus, kuris stengiesi kuo daugiau mums isversti i anglu kalba, nes visi viska pasakojo turkiskai. Grupe lygtais ir nieko, bet anglu jie visiskai nemoka, tai ziaurumas bendraut su zmonem... Bet neatsizvelgiant i tokius sunkumus, ko gero, kita sekmadieni keliausim pas savo grupioke pietu.. sake but "labai labai alkaniems" , taigi nevalgysim kokia savaitele.. :D

Truputelis Musu gyvenimo

Siandien nuo ryto bandem surasti musu kordinatore, kuri mum padetu su tvarkarasciu…vakar buvom sutare laika is pat ryto susitikti pas ja kabinete ir aptarti viska – siandien ji nepasirode. Cia kazkaip niekas niekur neskuba ir per daug nesuka galvos, bet kai paklausem Turku apie tokius dalykus sake – “it’s normal here guys”.

Su turku palyda keliavom I policija priduoti dokumentu del leidimo gyventi. Idomu ir cia – angliskai niekas nekalba, policijos pastatas maziukas, (mazdaug kaip maziausia maxima) aptvertas spigliuota tvora, prie iejimo apsauga su automatais, aplinkui laukai, ganosi avys…

Ryt universitete svarbi diena –  Cekijos prezidento vizitas. O mes bandysim sugauti musu kordinatore ir jau pradesim eit I paskaitas ( bent jau labai tikimes to).

Vakare sedejom su turkais ant uolu, grozejomes Adanos saulelydziu.

Aktyvus gyvenimas Adanoje

Savo miestelyje turime puikiu galimybiu sportui: mat Cukurova universitetas turi sporto management'o fakulteta, todel campus'as yra pilnas skirtingiausiu sporto saku:
yra teniso kortai, daug sporto aiksteliu lauke ir viduje futbolui, krepsiniui, galimybe jodineti, sokti, laipioti uolomis, treniruotis sporto saleje (deja treniruokliu sale laaabai nekokios bukles, bet turim bebaimiu studentu, kurie nepabugo ten eit kilnot svarmenis ir pan.), yra didelis baseinas,ir daug visko..zodziu kuo tik nori uzsiimti- viskas ranka pasiekiama, turek tik noro!
Daug kas atvaziaves cia susiima ir pradeda daugmaz sveikesni gyvenimo buda, nes cia tam yra milijonas galimybiu, daug svieziu vaisiu, darzoviu, puikus oras, geros galimybes tobulinti savo kuna ir siela!

Kadangi maistas cia labai skanus ir jo daug, reikia truputi pajudeti, kad paskui tilptume pro duris. Povilas beveik kiekviena diena eina i sporto sale, nors salygos cia atrodo kaip po karo, truksta poros langu, treniruokliai pusiau funkcionuojantys… Pradesim lankyt kopinejima, ten salygos superines. Dziaugiames, kad baseine yra vandens ir neplaukioja varles ir kiti gyvunai…

Kelione i kalnus!

Buvom Cukurovos universiteto poilsio bazei kalnuose (Pozanti) – mazadaug pusantros valandos i kazkuria puse nuo Adanos.  Turejom netgi savo sefa kuris visa diena gamino maista, fotografa profesionala, vairuotoja zodziu vezioja mus ir maitina per ‘’orientation days’’ kaip VIP’inius studentus, matyt Lietuvoj net iki Traku nenuveztu, nei kavos puodelio nepasiulytu… Kalnuose pusryciams – ant lauzo kepta kiausiniene su kepta desra, pietums – vistiena, jautiena, darzoves zodziu Adana kebap.All time Adana kebap…

Siaip susalom pakankamai, nes temperatura kalnuose nukrito mazadaug iki +2 o tinkamu rubu, ypac batu neturejom.  Cia +2 jau baisus saltis.Tik lenkuciams nebuvo salta, narde sniege gal 4 valandas kol pastate is sniego eskimu nama.
Rita, kaip ir zadejo, paragavo Turkisko sniego – nelabai skanus, kebabas geriau. Povilas susipazino su Turkiskos virtuves sefu.

Kelione buvo ispudinga, kiekvienam, manau, isimyne savaip- kazkam patiko maistas, kazkas megavosi gitaros italiskais ritmais, kazkas, kas nepabugo pasivaikscioti po slapia sniega link atviru, kvepavima suimanciu kalnu vaizdu.
Zinom, kad tai nera paskutine musu kelione. Kiekvenas zingsnelis mum atveria naujas duris, parodo gyvenima is kitos puses, o musu uzduotis- viskuo dziaugtis, kiekviena akimirka ir bandyti surasti ta savaji keliuka, kuriuo zygiuosim toliau. Ko gero tai kalnai kalti, kurie negali palikti abejingu ir nepriversti susimastyti. Tikrai noresim ten grizti dar, ir dar, ir dar...