myself, don't be afraid

I don't know what happened and what is so strange in me, but now i just feel how my minds and opinions are changing: it's crazy, unpredictable, insane, but that's unbelievable-i just falling in love with all is happening to me- people, environment, tastes, colors, good and bad feelings, laughing friends also what everybody seem to be afraid of-difficulties- everything makes me full and happy in interesting way right now.

Today is perfect weather and it's enough to feel how every part of your skin is breathing and make you open your mind  for the world.
That's how you  aren't passing by this moment like a stranger - that's how you live.

And what's important, i am not usual person and i never stopped being myself-even if it's ridiculious, i feel awesome, so before critisizing, ask yourself- are you strong enough to be yourself and enjoy crazyness of your mind?!

Turkijos likučiai

Keturi su puse menesio Turkijoje, o zinuciu tiek nedaug. Atleiskit, mielieji, kad tiek laiko nerasiau ir neaprasiau viso musu nuostabaus Turkijoje laikotarpio-mat del techniniu kliuciu to daryti mums nepavykdavo ( Interneto prieiga buvo ribojama ir blogas begediskai uzblokuotas).

Is tikro, dabar, kai visi keliautojai ir nuotykiu ieskotojai grizo, daugelis is jusu, manau, prisiklause nepakartojamu istoriju ir pasakojimu is "pirmu lupu", todel nevarginsiu jusu akiu tais paciais ivykiais.

Tik noreciau ypatinga demesi skirti tiems zmonems, kurie tapo ypatingai brangus ir nuspalvino mano gyvenima; su kuriais pykomes su trenksmu ir juokemes iki asaru, dalijomes paslaptimis ir naujienomis, su kuriais turejome paselusias naktis ir tingias sauletas dienas, kuriems patikejome savo gyvenimo uzkampius ir kuriuos dar tikrai ne karta noreciau pamatyti, nes jus, brangieji, esate mano sypsenos dalele! 

Jakub, Rita, Zsofi, Tomas, Reni (deja be Poviliunes)  @Mersin

Likusi paskutine chebryte  musu priespaskutine dienele Adanoje!

Kada nors dar aplankysime tave, sauletoji Turkija!

Dar viena studentiska diena

Taip keliaujam i univera - pakeliauti tenka apie pusvalandi, jei einam turkisku ritmu tai gali ir valanda eiti… Visi sypsosi arba juokiasi pamate Povilo kelnes, nes niekas su tokiom nevaiksto. Kogero tik 2 zmones – Povilas ir vienas lenkas is 15 000 studentu campuse turi tokias kelnes :D  Paklausem kodel jie taip reaguoja savo draugu turku – sake, kad tokias kelnes nesioja tik turkai is giliu kaimu arba nuciuoze senukai. Keista. Kelnes atrodo “prikolnai” ir labai patogios!

Taip pat mus sokiraves projektas pranesa, kad liudet su 17+2 aukstu pastatu tikrai  neturesim laiko :O

"Billuryali" protingu namu kvartalas

Smart House in Adana
Dabar nagrinejam „protingo namo“ technologijas, kurias turesim panaudoti savo projektuose. Idomu, kad turkai ne tik parodo skaidres, bet ir nuveza i jau igyvendintus projektus. 
Pavyzdziui siandien profesorius su savo masina nuveze i prabangiu namu kvartala, kur kievienam name irengta „protingo namo“ technologija. Nameliu kainos svyruoja nuo 700 000 iki 1 000 000 EU ir daugiau.
Namu architektas papasakojo ir aprode viena is daugelio namu interjera. Visa apsvietima ir apsaugos sistemas, orkaites, maisto padavima katinui ir daugeli kitu nesuvokiamu dalyku galima valdyt Iphon'u arba Ipad'u.
Namas turi savo lauko ir vidaus baseinus, pirti, kino sale su galinga aparatura ir kitas iprastas, taciau labai apgalvotai irengtas patalpas.

Labai idomu pamatyti kai tai yra realiai igyvendinta, supranti kaip kas padaryta… Zodziu siandien prisisemem ideju, pamatem tai, ko dar nebuvom mate.

Prasidejo rimti darbai, dabar jau turim ka veikti ir naktimis... Gerai, kad yra ka veikti, nes paskutines dvi dienas cia zeme su dangum maisosi – nuolat lyja, zaibuoja, stiprus vejas taigi sedim ir dirbam.

Gabalelis musu aplinkos

Foto special for Emilija!
Citrinu pirkti nereikia, nes gali ju prisirinkti tiesiog nuo medziu. Dazniausiai prisirenkam “turunchiu” – naudojam ju sultis i salotas ir kokteilius.
 Rita isrado savo firmine arbata is turunchiu ir metos .

Vis atrandam kokiu nors Turkisku inzineriniu sedevru.


Taip pat prasidejo mokslai – atrodo bus nelengva… Studijuojam kartu su ketvirtakursiais (4/6 metai)-interjero architektura. Sio semestro tema – interjerai zmonems su specialiais poreikiais (neigalus zmones, senukai). Mes projektuosim 17 aukstu reabilitacijos pastata, gavom tik griaucius – nesancias konstrukcijas ir reikalavimu sarasa.

Smagaus savaitgalio prisiminimai

Kadangi nuo penktadienio iki sekmadienio neturejom nei karsto vandens, nei sildymo, nei interneto ir del to negalejom dirbti prie savo prezentacijos apie Lietuvos reabilitacijos centrus,  sekmadieni sugalvojom nusileisti zemyn prie ezero. Keliavom su smagia kompanija – vienu turku ir ceku. Aisku pasirinkom extremaliausia kelia zemyn, prisivarem raksciu I rankas, paciuozinejom ant uzpakalio.

Povilas buvo navigatorius - gidas, net musu draugas turkas nebuvo nusileides ten…(Daugiau apie Povilo siulomus "shortcut" daugiau niekas net girdet nenori).

Dabar geras metas keliauti aplink ezera kadangi nekarsta -balandzio pabaigoj – geguzes pradzioj cia, pagal turkus, prasideda tikras pragaras – ziauriai karsta ir dregna taip pat dabar nera skorpionu ir gyvaciu. Turkas pasakojo, kad skorpionus vasaros metu pagauna netgi bendrabuty. Rimtai.

Nors po pasivaikciojimo i bendrabuti grizom labiau panasus i parsus, o ne i zmones jautemes laimingi, nes pamatem nerealiu vietu.

Pirmoji paskaita

Siandien mums buvo beveik Rugsejo 1oji. Ryte susiruose, isgere kavos namie, suskubom valgyt savo  "lunch" i pagrindine "kafeterija", kurioje gavome ypatingai skanius pietus uz ypatingai maza kaina( valgem karbonada, tai buvo beveik kievo kotletas, su sriubyyyte, jogurtu ir tradiciniu turkisku desertu, kuris panasus i vermiseles su riesutais ir sirupu, zodziu- labai skanu).
Laikas i musu fakulteta... nors, ne! pakeliui apsistojam sauletoj Vivaldi kavinukej isgerti turkiskos kavos ir sokoladines kapucino- cia iprasta niekur neskubeti ir prastumineti laika, todel ir mes megaujames gyvenimu!

Savo fakultete mus pavijo mergina, ko gero vienintele kalbanti angliskai is musu grupes ir pasake, kad mes siandien keliaujam apziureti reabilitacijos centro, kuris mums pades darant musu projekta, nes uzduotis bus suprojektuoti senjoru namus pagal visus reikalavimus.
 Taigi pirma paskaita buvo kelione i kalnu miesteli Karaisali, kur pamatem jaukius mazus(316m2) reabilitacijos vienaukscius kotedzus, kurie yra aprupinti nauja technika zmonems su negalia arba senukams, yra netgi kambarys su galinga ventiliacijos sistema- prieglobstis, skirtas karo atvejams.  Tik radom nemazai statybininku padarytu broku- pas mus tai butu pavadinta "xernia" ar pan.

Musu profesorius pasirode labai malonus, iskalbingas zmogus, kuris stengiesi kuo daugiau mums isversti i anglu kalba, nes visi viska pasakojo turkiskai. Grupe lygtais ir nieko, bet anglu jie visiskai nemoka, tai ziaurumas bendraut su zmonem... Bet neatsizvelgiant i tokius sunkumus, ko gero, kita sekmadieni keliausim pas savo grupioke pietu.. sake but "labai labai alkaniems" , taigi nevalgysim kokia savaitele.. :D